BDAR

Jūsų asmens duomenų valdymas

Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (ang. cookies). Naršydami toliau Jūs patvirtinsite savo sutikimą naudoti slapukus. Savo sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus


Pranešimai apie pažeidimus

Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatymas (toliau – Įstatymas) nustato apie pažeidimus įstaigose pranešusių asmenų teises ir pareigas, jų teisinės apsaugos pagrindus ir formas, taip pat šių asmenų apsaugos, skatinimo ir pagalbos jiems priemones, siekiant sudaryti tinkamas galimybes pranešti apie teisės pažeidimus, keliančius grėsmę viešajam interesui arba jį pažeidžiančius, užtikrinti tokių pažeidimų prevenciją ir atskleidimą.

Pranešėjas – asmuo, kuris pateikia informaciją apie pažeidimą įstaigoje, su kuria jį sieja ar siejo tarnybos ar darbo santykiai arba sutartiniai santykiai ir kurį kompetentinga institucija (Lietuvos Respublikos prokuratūra) pripažįsta pranešėju.

Pagal Įstatymą informacija apie pažeidimus teikiama dėl:

1) pavojaus visuomenės saugumui ar sveikatai, asmens gyvybei ar sveikatai;

2) pavojaus aplinkai;

3) kliudymo arba neteisėto poveikio teisėsaugos institucijų atliekamiems tyrimams ar teismams vykdant teisingumą;

4) neteisėtos veiklos finansavimo;

5) neteisėto ar neskaidraus viešųjų lėšų ar turto naudojimo;

6) neteisėtu būdu įgyto turto;

7) padaryto pažeidimo padarinių slėpimo, trukdymo nustatyti padarinių mastą;

8) kitų pažeidimų (kuriais pažeidžiamas viešasis interesas).

Informacijos pateikimas siekiant apginti išskirtinai asmeninius interesus nėra laikomas pranešimu pagal  Įstatymą, todėl tokia informacija bus nagrinėjama atitinkamų kitų teisės aktų nurodyta tvarka.

Kaip pranešėjas gali pateikti informaciją bendra tvarka?

Asmuo informaciją apie pažeidimą gali pateikti:

1) įstaigoje vienu iš nurodytų būdų;

Nacionaliniame akreditacijos biure informacija apie pažeidimą gali būti teikiama vienu iš šių būdų:

  • Elektroniniu paštu: jurgis.sarmavicius@nab.lt
  • Tiesiogiai atvykus į Nacionalinį akreditacijos biurą adresu T. Kosciuškos g. 30, 01100 Vilnius;
  • Paštu adresu T. Kosciuškos g. 30, 01100 Vilnius, ant voko nurodant žymą „Nacionalinio akreditacijos biuro kompetentingam subjektui asmeniškai“.

 

Rekomenduojama pranešimą apie pažeidimą teikti užpildant šią pranešimo apie pažeidimą formą.

Jeigu asmuo, teikiantis informaciją apie pažeidimą, nesilaiko pranešimo formos reikalavimo ir apie pažeidimą praneša laisvos formos pranešimu, pranešime būtina nurodyti, kad jis teikiamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatymu. Pranešime asmuo turi nurodyti, kas, kada, kokiu būdu ir kokį pažeidimą padarė, daro ar rengiasi padaryti ir pan., sužinojimo apie pažeidimą datą ir aplinkybes, savo vardą, pavardę, asmens kodą, darbovietę, kitus kontaktinius duomenis ir, jei įmanoma, pateikti bet kokius turimus dokumentus, duomenis ar informaciją, atskleidžiančią galimo pažeidimo požymius.

2) kompetentingai institucijai tiesiogiai (kompetentingos institucijos funkcijas įgyvendina Lietuvos Respublikos prokuratūra);

(daugiau informacija rasite čia ir atsakymuose į dažniausiai užduodamus klausimus);

Asmuo dėl pažeidimo kreipiasi tiesiogiai į kompetentingą instituciją, kai yra bent viena iš šių aplinkybių: 1) pažeidimas turi esminę reikšmę viešajam interesui; 2) būtina kuo skubiau užkirsti kelią pažeidimui ar jį nutraukti, nes gali atsirasti didelė žala; 3) vadovaujantys, su įstaiga darbo arba tarnybos ar sutartiniais santykiais siejami asmenys patys galbūt daro ar yra padarę pažeidimus; 4) informacija apie pažeidimą buvo pateikta per vidinį informacijos apie pažeidimus teikimo kanalą, tačiau atsakymas nebuvo gautas arba nebuvo imtasi veiksmų reaguojant į pateiktą informaciją, arba priemonės, kurių buvo imtasi, buvo neveiksmingos; 5) yra pagrindas manyti, kad, pateikus informaciją apie pažeidimą vidiniu informacijos apie pažeidimus teikimo kanalu, pranešėjo anonimiškumas ar asmens konfidencialumas gali būti neužtikrintas arba bus siekiama pažeidimą, apie kurį pranešta, nuslėpti; 6) įstaigoje nėra veikiančio vidinio informacijos apie pažeidimus teikimo kanalo; 7) asmuo negali pasinaudoti vidiniu informacijos apie pažeidimus teikimo kanalu, nes jo su įstaiga nebesieja darbo, tarnybos ar kiti teisiniai santykiai; 8) kai asmeniui tampa žinomi galbūt daromos ar padarytos nusikalstamos veikos požymiai.

3) viešai.

Viešai informacija apie pažeidimą gali būti teikiama siekiant pranešti apie gresiantį pavojų žmonių gyvybei, visuomenės sveikatai ar aplinkai, kai siekiant užkirsti kelią tokiai grėsmei būtina imtis skubių veiksmų ir dėl laiko stokos nėra galimybių apie pažeidimą pranešti kitais būdais arba kitais būdais pranešus apie pažeidimą nebuvo laiku imtasi reikiamų veiksmų.

 

Pranešimo pagrinėjimo schema. Šaltinis – www.tm.lt

Asmeniui, pateikusiam informaciją apie pažeidimą, bus taikomas konfidencialumas.

Reikalavimas užtikrinti konfidencialumą netaikomas, kai:

1) to raštu prašo asmuo, pateikiantis arba pateikęs informaciją apie pažeidimą;

2) asmuo pateikia žinomai melagingą informaciją.

Asmeniui dėl informacijos apie pažeidimą pateikimo neatsiranda jokia sutartinė ar deliktinė atsakomybė, taip pat atsakomybė dėl garbės ir orumo įžeidimo, dėl šmeižto, jeigu, Įstatymo nustatyta tvarka teikdamas informaciją apie pažeidimą, jis pagrįstai manė, kad teikia teisingą informaciją.

Asmuo už žalą, atsiradusią dėl informacijos apie pažeidimą pateikimo, atsako tik tokiu atveju, jei įrodoma, kad asmuo negalėjo pagrįstai manyti, kad jo teikiama informacija yra teisinga.

Žinomai melagingos informacijos, taip pat valstybės ar tarnybos paslaptį sudarančios informacijos pateikimas nesuteikia asmeniui garantijų pagal Įstatymą. Žinomai melagingą informaciją pateikęs arba valstybės ar tarnybos paslaptį ar profesinę paslaptį atskleidęs asmuo atsako teisės aktų nustatyta tvarka.

Aktualūs teisės aktai

Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatymas

Paskutinė atnaujinimo data: 2021-03-01